Vaikystėje šiltnamiai mums atrodė kaip bausmė, kai tekdavo užuot žaidus kieme ten dirbti. Tačiau, kai tampame suaugusiais, kažkodėl patys norime imti daryti tuos darbus, kuriuos vaikystėje tėvai užkraudavo ant mūsų.
Vaikams – pramogų erdvė su stogu
Pirmiausia vaikams šiltnamiai atrodo kaip smagi pramogų erdvė. Kadangi visi vaikai nori kopijuoti suaugusiųjų elgesį, jie kaip ir tėvai nori turėti namą. Žaidimų namas – vienas geriausių žaislų kiekvienam vaikui. Tas, kuris jo negauna, bando namą pasidaryti pats. Namuose iš kėdžių ir pledų konstruojami namai, žiemą iš sniego statomos tvirtovės, o jau vasarą lauke namo variantų gimsta daug skirtingų: sodo nameliai, medžio nameliai, malkinė ir netgi šiltnamis tampa svajonių vaikų nameliu. Iš tiesų, kol dar nebūna niekas užsėta bei užsodinta, šiltnamis gali tapti kiekvieno vaiko žaidimų nameliu. Tik tėvai dažniausiai stengiasi ten neleisti vaikams žaisti, nes jie gali sudraskyti celofaną arba išmindžioti išdirbtą žemę.
Kai tėvai verčia dirbti – išsižadi amžiams
Tačiau vaikystėje šiltnamiai tik gerų asociacijų nekelia. Mat be tos pramogos dar prisideda ir darbai. Tėvai visada nori, kad vaikai šiltnamyje kažką dirbtų, dažniausiai smulkius ir nuobodžius darbus, kurie vaikystėje trunka tarsi visą amžinybę. Tai sėjimas, ravėjimas, laistymas. Kadangi šiltnamis reikalauja priežiūros nuolat, tai ir vaikai darbo ten visada turi. Tad tuo metu, kai vaikams tenka prižiūrėti šiltnamį, jie dažniausiai išsižada šių darbų amžiams. Jie burba, kad vieną dieną užaugę gyvens bute, daržoves pirks tik prekybos centre (arba išvis jų nepirks – valgys tik saldumynus ir tai, kas iš tikro skanu), o jeigu turės sodą, tai pasamdys kokį neturtingą žmogų, kad šis dirbtų šiltnamyje. Tačiau laikas bėga, ir viskas vėl verčiasi aukštyn kojom…
Ties trisdešimt – grįžimas į šiltnamį
Išvykstame studijuoti, dar po pasaulį pasibastome, paskui imame kurti šeimas, ir žiū, ties 30 metų sukaktimi, imame norėti dalykų, kuriuos turėjo mūsų tėvai, ir kurie mums atrodė tokie neįdomūs. Netikėtai kyla noras auginti daržoves šiltnamyje, atsiranda noras ir laistyti patiems, ir sėti, ir auginti. Būname jau atsikandę miestietiškų darbų, o ypač šiame skaitmeniniame amžiuje, kai visi tiesiog dirbame su kompiuteriu, ir geriausiu laisvalaikiu tuomet atrodo tiesiog pasikapstymas šiltnamyje ir žemėje. Tada perkame sodo namelį priemiestyje ir važiuojame ten savaitgaliais ravėti, sėti ir auginti savo ekologišką derlių.