Nuo vaikystės Stasiui labai patiko žaidimai su mediena. Jis žaisdavo būdamas vaikas su medinėmis kaladėlėmis, senelis buvo padaręs traukinuką. Vėliau, jau šiek tiek paaugęs, jis pats pasidarė savo pirmąjį medinį kardą. Bet tai buvo ne šiaip koks nors pagalys, o gražiai išdrožinėtas medinis kardelis. Buvo su juo smagu žaisti karą. Mokykloje mėgdavo darbų pamokas, kada mediena atsidurdavo rankose ir būdavo galima gaminti kažkokius daiktus. Jis į tai žvelgė kaip į meną, o ne kaip į nuobodžias užduotis, už kurias bus rašomi pažymiai. Normalu, kad ir vėliau paaugęs jis vis dar norėjo toliau kažką daryti su medžiu. Darbą turėjo pagal specialybę, bet ir toliau svajojo apie savo kitokias pramogas su mediena. Taigi, ėmė laisvalaikiu gaminti žaislus medinius. Kalbamės su Stasiu.
Kiek jau laiko darote medinius žaislus?
Bus kažkur 15 metų, nes pačius pirmus medinius žaislus ėmiau drožti dar paauglys. Paskui buvau ir sustojęs, užsiimdavau kitais dalykais, galiausiai vėl pradėjau užsiimti tuo pačiu. Vėliau ėmiausi mokytis ir profesionalumo, nusipirkau ir savo pirmąsias stakles. Taip pamažu nuo paprastesnių žaislų perėjau ir prie visai rimtų, profesionalių.