Kaip ir visų profesijų atstovai, vestuvių muzikantai galėtų apie savo darbą kalbėti daug. Pasakyti, kuo jis malonus, kuo jis geras, kuo blogas. Deja, dažnai jie bus per daug pavargę nuo kalbų ir tik gerai pailsėję po vestuvių, jums papasakos, kuo ypatingas jų darbas. Vieną iš tokių vestuvių muzikantų mes šįryt sutikome Vilniaus kavinėje ir jis sutiko papasakoti apie vestuvių muzikanto darbą. Jis pradėjo dirbti dėl to, kad šį darbą tarsi paveldėjo iš tėčio. Tėvui toks amatas jaunystėje leido pirmam iš viso miestelio įsigyti motociklą, vėliau ir mašiną. Išmokęs iš tėčio grotiakordeonu, jis taip pat ėmė vėliau kartu nuo 15 metų važinėti į vestuves. Dabar yra suaugęs ir savarankiškas vyras, žinantis, kad vestuvių muzikanto darbas reikalauja daugiau negu muzikinių gebėjimų.
Ką turi mokėti vestuvių muzikantas?
Teisingai suformuluotas klausimas, nes iš tiesų, muzika toli gražu nėra vienintelis dalykas, kurį reikia mokėti. Muzikuoti moka daug kas, beveik kiekvienas, pabaigęs muzikos mokyklą, gali daug padainuoti, pagroti. Tačiau kaip ir visur kitur, vien diplomo neužtenka. Pirmiausia, tai muzikantas turi būti labai komunikabilus. Tiesiog jis turi turėti tokį gebėjimą būti vakarėlio siela. Jeigu nemoki bent pusšimčio visur tinkančių anekdotų, bijai būti tarp žmonių, nemoki pasakyti draugiško „taip“ ir tvirto „ne“, tuomet geriau nebandyti būti muzikantu. Teks nuolat dirbti su žmonėmis, su jų pageidavimais ir ypač išgėrusių žmonių nuotaikų kaita. Beveik visada per vestuves norima pavaišinti muzikantą alkoholiu, bet profesionalai dažniausiai negeria, arba po visko kokį vieną bokalą, jeigu nereikia vairuoti. Todėl reikia mokėti ir atsisakyti, ir neįžeisti žmonių, ir kartu sudaryti tokią aurą, kad tu tarsi šventi, o ne dirbi su jais. Bet iš tiesų tai labai daug dirbi.