Greitieji kreditai – nedidelės vertės trumpojo laikotarpio vartojimo paskolos – didžiausią piką pasiekė 2013–2015 m. Galima pastebėti, kad greitųjų kreditų banga šiek tiek atslūgo kartu su euro įvedimu. Iki tol buvo ypač populiaru skolintis kelių šimtų litų sumas, grąžinamas per trumpiau nei 12 mėn. 2015-aisiais vidurinė skolinama suma išaugo iki 600 eurų. Kaip kito skolinimo(si) tendencijos ir ar greitieji kreditai vis dar egzistuos rinkoje ir 2020-aisiais?
Kreditai, gelbėję pristigus pinigų iki kito atlyginimo
Greitieji kreditai, įprastai ne didesni nei 290 eurų, buvo suteikiami itin paprastomis sąlygomis, tad daugelis nesidrovėdavo skolintis, jei iki algos pristigdavo vos kelių dešimtinių. Kreditų bendrovės atlaidžiai vertino klientų mokumą: greituosius kreditus gana lengvai galėjo gauti net ir niekur nedirbantys, jokių oficialių pajamų neturintys bendrovių klientai.
Valdžią skubiai griebtis su kreditų išdavimu susijusių įstatymų pakeitimų paskatino vis dažniau žiniasklaidoje pasigirsdavusios istorijos, kaip kelis ar keliolika kreditų paėmę žmonės netekdavo viso turto ir įklimpdavo į skolas. Dažnai nė 1000 Lt nesiekusios sumos per 5–6 mėn. patrigubėdavo ir įvarydavo kreditų gavėjams siaubą. Panašiu metu aktyviau pradėta teikti ir paskolų refinansavimo paslauga, kai viena bendrovė suteikia paskolą palankesnėmis sąlygomis, o pinigai grąžinami ankstesniems kreditoriams ir nuo šiol įmokos mokamos vienai bendrovei.
Kodėl greitieji kreditai prarado pozicijas?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl greitieji kreditai galėjo tapti mažiau populiarūs – 2016 m. vasario 1 d. priimtos greitųjų kreditų rinką griežtinančios įstatymų pataisos. Jose:
- pakoreguoti reikalavimai vartojimo kreditų reklamai;
- nustatyta, kokia informacija turi būti suteikiama sudarantiems vartojimo kredito sutartis;
- pradėtos reglamentuoti palūkanų normos;
- pradėtos griežčiau vertinti kreditų gavėjų pajamos;
- nustatyta, kad mėnesio įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. asmens pajamų;
- pakoreguoti reikalavimai sutartims;
- nustatyta nauja ginčių nagrinėjimo tvarka ir kt.
Po 2016 m. rinkoje išliko įmonės, daugiau dėmesio skiriančios kreditingumui bei besilaikančios atsakingo skolinimosi principų.
Kokia situacija kreditų rinkoje šiandien ir kokios greitųjų kreditų perspektyvos 2020 m.?
Greitieji kreditai virto ilgesnio laikotarpio kreditais: vidutiniškai kreditas grąžinamas per kiek ilgiau nei 22 mėn. (t. y. šiek tiek trumpiau nei dvejus metus). 2019 m. pab. vidutinė vartojimo kredito suma – apie 1100–1200 eurų. Taigi, lyginant su 2015 m. statistika, pastaruoju metu suteikiami beveik dvigubai didesni vartojimo kreditai. Didėjant minimaliam ir vidutiniam atlyginimams, neišvengiamai auga žmonių poreikiai, gyvenimo lygis, brangsta prekės ir paslaugos, o jų išlaidoms padengti dažniausiai imami didesni vartojimo kreditai.
Fiksuojama, kad 2019 m. III-iąjį ketvirtį greitųjų kreditų dalis bendrojoje paskolų rinkoje sudarė vos 3,5 proc. Per pastaruosius kelerius metus bendros greitųjų kreditų pavidalu skolinamos sumos sumažėjo net kelis kartus. 2020 m. kreditų dalis bendroje paskolų rinkoje išliks arba tokia pati, arba dar mažės.
2020 m. ir toliau vienos populiariausių turėtų išlikti vartojimo paskolos, padengiančios būsto remonto, įsigyjamos brangesnės technikos, mokslų, sveikatos ir kitas panašias išlaidas.
Anot finansų ekspertų, skolinimosi tendencijos – džiuginančios: vartotojai atsakingiau planuoja finansus, skolinasi apgalvotai, gerai pasverdami visus „už“ ir „prieš“.
Kasmet naujas kredito sutartis Lietuvoje sudaro apie 200 tūkst. vartotojų, tuo tarpu paraiškas pateikia dar 2,5 karto daugiau pretendentų. Vadinasi, paskolos suteikiamos tik vidutiniškai 2 iš 5 vartotojų. Tai rodo, kad kredito bendrovės atsakingiau vertina paraiškas, daugiau laiko skiria pareiškėjų analizei ir būsimųjų klientų atrankai.